Ceklio krašto istorija
Simbolika ir projektai
Jūrų gentis
Istorijos vingiais

   

  Kuršių gentis

Kuršiai  gyveno dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Lietuvoje gyventa dabartiniuose Skuodo, Kretingos, Plungės, Klaipėdos rajonuose, siekė Telšių ir Mažeikių miestus. Kuršių gyvenamose teritorijose buvo tokia administracinė tvarka: kelios gyvenvietės sudarė apygardą, kurią valdė pilyje esantis didžiūnas, - kuningas, arba karalius. Kelios apygardos sudarė žemę. Lietuvos teritorijoje jos buvo trys: Ceklis, kurios centras Gandinga(Plungė), Pilsotas-netoli Klaipėdos, Mėguva-Kretingos-Palangos apylinkės. Latvijoje: Vanema, Ventava, Bandava, Pamarys, Duzvarė, Skrunda-Žiemgala.

Manoma gentis susiformavo apie 5-6 amžių.

6-9a. minimi skandinavų šatiniuose.

Kuršiai savo palaikus laidojo plokštiniuose kapuose. Ir degintiems palaikams ruošdavo kapavietes, įdėdami žąslus, balnakilpes, pentinus, kamanas, nors žirgų kartu nelaidojo.

Apie krašto klestėjimą byloja turtingos įkapės: masyvūs balto metalo papuošalai, ginklai.Tai buvo turtingiausia to meto - 8-12amžių gentis.

Kartu su prūsais, kuršiai  valdė visą gintaro prekybą su Romos imperija.

Kuršiai savo laivais pasiekdavo kitą Baltijos krantą. Savo galybės epogėjuje stipriai priešinosi (laivyno pagalba) Livonijos ordinui.


V.Vimba. Kuršių kova su kryžiuočiais prie Gotlando 1210 m. balandžio 18d.


Iki 1260 metų Kuršių gentis egzistavo kaip politinis vienetas-žemių konfederacija.

1263 metais Kuršių žemės prijungiamos prie Livonijos ordino.

1422 m. rugsėjo 27dieną,  Melno sutartimi (de jure) tampa Lietuvos didžiosos kunigaikštystės dalimi.

16 -17amžiuje , nustoja egzistuoti ir kaip etninė grupė.  

        

        

 

 

 

 

Kuršių apranga ir ginkluotė

 

Genčių žemėlapis, pagal A.Tautavičių

1-lietuviai, 2-jotvingiai, 3-aukštaičiai, 4-žemaičiai, 5a-lamatiečiai, 5-skalviai, 6-kuršiai,  7-žiemgaliai,

 

Gandingos piliakalnis

Piliakalnis yra Gandingos kaime, Nausodžio seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje. Centrinis piliakalnis su aplink esančiais mažesniais, gyvenviete, kulto centru sudarė kuršių žemės apygardos centrą.Tai buvo vienas iš buvusių kuršių žemių konfederacijos centrų.

    

   GONDINGOS PILIAKALNIS 1935

    

 

Apuolės piliakalnis – seniausia Lietuvos gyvenvietė


Piliakalnis yra Aleksandrijos seniūnijoje, Apuolės km., Luobos ir Brukio upelių santakoje. Apuolė – seniausia Lietuvos gyvenvietė, Kuršių žemių centras. Nuo VII a. iki XII a. kuršiai kovojo su vikingais, mėginusiais įsitvirtinti Baltijos pajūryje. Apuolė minima 853 m. Rimberto kronikoje “Šv. Auscharijaus gyvenimas”, kurioje pasakojama, kad Apuolės gyventojai atrėmę danų puolimą, kovojo su Švedijos karaliaus Olafo kariuomene. Pasak kronikos po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir švedams sumokėjo didžiulę išpirką.

 
Kuršių valdovas LAMIKIS (apie 1230m.)



 

           

 

9-11a.apranga atkurta pagal Gintališkės ir Pryšmančių kapinynų medžiagą. 

 



 

Dabartinė kuršių  krašto situacija, palikimas

 1.  Genetinis išskirtinumas

              Genai: LW*B(didelis baltiškojo geno dažnis)

              PI*Z

              PI*S(Ryšys su Švedija, Latvija)

2. Istoriniai, antropologiniai duomenys(Laidojimo papročiai, archeologinių tyrinėjimų medžiaga)

3. Kalbinis palikimas. Savitas kalbinis rezervatas, tai yra visa kretingiškių douninikų gyvenama teritorija, su aplink esančiais regionais Dar išlikę archaiški žodžiai(pylė, žiuokis, zoikis, žiuogspėra...ir t.t.)

 


Pietų Kuršas-Ceklio žemėIstorijos vingiaisNaujienosŽodynėlisPasiskaitymaiŽemėlapiaiNaudingos nuorodosEnglishIš spaudos ir iš metraščiųAtvaizdų galerijaDiskusijos